Naujausios
Išsakytos problemos dėl šildymo
Praėjusią savaitę Pakruojo daugiabučių gyventojų atstovai su politikais bei šilumos, gamtinių dujų ir elektros tiekėjais diskutavo apie centralizuoto šildymo problemas ir alternatyvas, renovaciją. Diskusiją organizavo Seimo narys Vitalijus Gailius.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Daugiausiai priekaištų – dėl brangumo
Diskusijoje „Daugiabučių namų aprūpinimas šiluma: vartotojų poreikiai, šilumos tinklų restruktūrizavimo praktinis įgyvendinimas“ pirmiausiai pristatyta dabar veikianti centralizuota šilumos tiekimo sistema, atsijungimo nuo jos galimybės. Ir alternatyvos – šildymas elektra ir dujomis. Nes atsijungiantiesiems Pakruojyje neleidžiama statytis kieto kuro krosnių ar šildymo katilų.
Gyventojų atstovai pažėrė pretenzijų UAB „Pakruojo šiluma“ direktoriui Jonui Bumeliui – daugiausiai dėl brangios paslaugos (perpus brangesnės, nei pavyzdžiui, už ją moka prieniškiai), neišieškomų skolų. Skeptiškai sutikti politikų argumentai, kad centralizuota šiluma tuo brangesnė, kuo mažiau vartotojų. Ir ji vėl brangs, jei dar daugiau žmonių atsijungs nuo šildymo sistemos. Iš salės nuskambėjo emocingų pasiūlymų leisti atsijungti visiems, o „Pakruojo šilumą“ uždaryti.
„Granito“ bendrijai atstovaujantis Gvidas Bosas piktinosi, kad šildymas daugiabutyje pradėtas per anksti – butuose dar nebuvo vėsu.
„Šilumininkai su vartotojais nesišneka – jiems svarbu, kad tik mokėtume. Lyg patys negalėtume šilumos tiekimo vamzdyno sklendės, priklausančios bendrijai, atsukti. Sutartyje dėl daugiabučio šilumos mazgo priežiūros neparašyta, kad šilumininkai gali ją įjungti savo nuožiūra. Tai ir nekiškit į mūsų daržą savo nagelių“, – viešai rėžė bendrijos atstovas.
Išsiaiškinta, jog norintys pradėti šildytis vėliau, nei paskelbtas oficialus kūrenimo sezonas daugiabučio gyventojai turi apie tai informuoti šilumininkus.
G. Bosas sakė, jog vartotojams mažiau nei „Pakruojo šilumai“ palanki šildymo mazgo priežiūros sutartis bus peržiūrėta bendrijos narių.
Pakruojietis siūlė laikytis Europos direktyvų, ginančių vartotojų teises ir suteikti žmonėms realią galimybę patiems rinktis šildymosi būdą: centralizuotą arba individualų dujomis ar elektra – įrengiant daugiabučiuose atitinkamus įvadus.
Šildymo kainą lemia ne tik renovacija
Diskusija neapsiėjo be renovacijos temos. Neseniai baigtame renovuoti name gyvenantis Leonas Norkuckis pastebėjo, jog tapo šilčiau. Bet ar šildymas jam iš tiesų atpigs, vyras abejojo.
„Jau seniau butą šildau individualiai – gamtinėmis dujomis. Per metus paprastai suvartodavau apie 700-800 kubinių metrų. Po renovacijos gal bereikės kokių 400 kubinių metrų. Tačiau dėl to patenku į mažai vartojančių kategoriją, kuriai nustatyti didesni dujų įkainiai. Ir 400 kubinių metrų kainuos brangiau, nei 500“, – pastebėjimais, kaip tiekėjai stengiasi įsisukti į taupių vartotojų pinigines, dalijosi pakruojietis.
L. Norkuckis kritiškai vertino namo renovacijos techninę priežiūrą: kartą per savaitę atvažiuojantis iš Pasvalio samdytas prižiūrėtojas pasirašinėjo darbų aktus, tačiau ar jie buvo atlikti tikrai kokybiškai – nematė. O už techninę priežiūrą suskaičiuota 12 tūkstančių litų, kuriuos teks sumokėti daugiabučio gyventojams.
Autorės nuotr.
SIŪLYMAS: Pakruojietis Gvidas Bosas (stovi) siūlė suteikti žmonėms realią galimybę rinktis, kaip šildytis.
KATEGORIJOS: Leonas Norkuckis (pirmame plane) pastebi, kad gamtinių dujų tiekėjai suskirstė vartotojus į kategorijas – taupiausiems nustatyti didesni įkainiai.
ORGANIZATORIUS: Diskusijos organizatorius Vitalijus Gailius išklausė pakruojiečių nuomones.